Iššifruojant „Spenglą“. Recenzija

Vienu žodžiu apibūdinti šį renginį gana sunku. Pagal atlikėjus jis artimas koncerto žanrui: choras „ARTyn“ (vad. Erika Žilinskaitė, Kasparas Kerbedis), folkloro ansamblis „Tula“ (vad. Daumantas Čepulis, Vera Venckūnaitė-Čepulienė) ir muzikantai Darius Bagdonavičius (smuikas, būgnas), Agnė Pilkauskaitė (smuikas). Tačiau po renginio likę klausimai ir diskusijų prašančios mintys leido pasijusti tarsi buvus spektaklyje. Patys „Spenglos“ kūrėjai pristato […]

Etnoterapija – liaudies dainų ir psichoterapijos jungtis

Kai dar paauglystėje pradėjau savo tebesitęsiančią pažintį su lietuvių liaudies dainomis ir sutartinėmis, iškart pajutau, kad dainuojant būtent šias dainas atsitinka kažkas ypatinga. Iš pradžių tiesiog jausdavau užplūstančias emocijas. Vėliau ėmiau jas stebėti, įvardinti, įsivaizduoti su jomis susijusius vaizdinius. Dar vėliau pradėjau šiuos patyrimus apmąstyti ir analizuoti. Per dainavimo patyrimą ir jausmų bei vaizidnių refleksiją […]

No museum for folk dance

,

Last summer I travelled through the ancient Lycian territories in Turkey, where I found notes in almost every historical site that one or several important historical artefacts are located in the UK. When I went to the British Museum, I found almost all missing parts from the Lycian historical sites, including one which was essential […]

“Somehow everyone knew how to dance”

, ,

“Anyone does not teach us to dance but somehow everyone knew how to dance” – Ona said. Is it any magic here? How people learned to dance? Does a previous dance experience is useful there?  Does the knowledge in Lithuanian traditional dances make sense in the Swing dance learning? In order to examine the process […]

Savaitgaliui – į Dieveniškes

Dieveniškės – tai visiems neblogai pažįstamas Lietuvos anklavas į Baltarusijos teritoriją, apie kurį sklando įvairūs gandai. (Pavyzdžiui, kad braižant žemėlapį toje vietoje buvo padėta Stalino pypkė, kurios niekas neišdrįso patraukti, todėl tiesiog apibrėžė ją – štai jums ir Dieveniškių anklavo atsiradimo istorija). O iš tiesų, tai Šalčininkų rajone esantis daugiakalbis, daugiakultūris kraštas, išsiskiriantis sudėtinga istorija, […]

Liaudies muzikinės kultūros tradicijų įsisavinimo metodai

,
https://vk.com/club527493

Mėgėjiškas straipsnio vertimas. Sankt-Peterburgo valstybinės N.A.Rimskio-Korsakovo konservatorijos Etnomuzikologijos katedros dėstytojos, A.M.Mechnecovo folkloro ir etnografijos centro mokslininkės Galinos Lobkovos straipsnis “Методы освоения традиций народной музыкальной культуры” skelbtas mokslinių-praktinių konferencijų, rengtų tarptautinio folkloro festivalio “Pokrovskije kolokola” proga, “Сохранение народных традиций на основе экспедиционных исследований. Традиция и современность” (2010 rugsėjo 23) ir “Звук, жест, цвет в традиционной культуре и современных формах фольклоризма” (2011 rugsėjo 24) […]

Autentiškai atliekamo folkloro ir erdvinės muzikos jungtis

Permąstyti santykį su liaudies kultūra, artėjant astronomio ciklo ir baltiškosios lietuvių tradicijos svarbiam laikui – vasaros saulėgrįžai, kviečia erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“.   Likus dienai iki trumpiausios metų nakties, birželio 21 d. 20 val., muzikinis veiksmas netikėtoje postindustrinėje erdvėje – VGTU „Linkmenų fabrike“ (Linkmenų g. 18, Vilnius) – sujungs autentiškai atliekamas Trakų rajono Kalvių ir Lieponių […]

Muzikos kilmė ir prigimtis (esė)

, ,

Nerandant vienareikšmiško visiems tinkamo muzikos sąvokos apibrėžimo, dar sunkiau kalbėti apie muzikos kilmę – tiek istorine, tiek mitologine prasme. Šiame darbe muzika laikoma visi sąmoningai išgaunami garsai, kurie nėra kalba ar natūraliai atsirandantys garsai, tačiau viskas, ką žmogus išgauna vokaliniu būdu siekdamas atitrūkti nuo įprastos kalbos bei muzikavimas bet kokiais instrumentais ar daiktais, kuriais tikslingai išgaunamas ritmas ar skirtingi aukščiai.
Šioje esė šiek tiek dėmesio skiriama muzikos kilmės teorijoms, tačiau pagrindinis darbo tikslas – apžvelgti tiek didžiųjų civilizacijų, tiek tų kultūrų, kurios ilgiausiai išlaikė tradicinį gyvenimo būdą, muzikos kilmės sampratas: aptariami mitai, kuriais aiškinama muzikos atsiradimo istorija ar pagrindžiama būtinybė ją atlikti, bei šiek tiek dėmesio skiriama archeologijai, kuri padeda įvaizdinti praeityje užrašytus ar iš lūpų į lūpas perduotus pasakojimus.

Autentiškas dainuojamasis folkloras vaikų folkloro ansambliuose: ugdymo poreikis ir galimybės

Bakalauro gretutinių pedagogikos studijų baigiamasis darbas, darbo vadovė doc. dr. Gaila Kirdienė. Darbe siekiama išsiaiškinti: Kodėl reikalinga naudoti autentišką dainuojamąjį folklorą vaikų ugdyme? Koks yra autentiško dainuojamojo folkloro poreikis vaikų folkloro ansambliuose? Kokios autentiško dainuojamojo folkloro panaudojimo galimybės? Darbą sudaro du skyriai: 1-ajame naudojami teoriniai tyrimo metodai – nagrinėjama tyrimui aktuali mokslinė literatūra. 2-ajame skyriuje […]

Gyvųjų ir mirusiųjų komunikacija lietuvių dainuojamojoje tradicijoje: raudų tyrimas

,

Gyvųjų ir mirusiųjų santykiu per tradicinę meninę raišką susidomėjau studijuodama muzikinio folkloro specialybės bakalauro studijose, šių dviejų pasaulių komunikacija per tradicinę dainuojamąją tautosaką tapo mano bakalaurinio darbo tema. Viena šio darbo potemių, komunikacija per raudas, tapo straipsnio ašimi, kuris buvo publikuotas periodiniame mokslo žurnale ,,Lietuvos muzikologija” (t. 18, 2017, p. 178-192). Dalinuosi straipsniu ir linkiu […]