Autentiškas dainuojamasis folkloras vaikų folkloro ansambliuose: ugdymo poreikis ir galimybės

Bakalauro gretutinių pedagogikos studijų baigiamasis darbas, darbo vadovė doc. dr. Gaila Kirdienė. Darbe siekiama išsiaiškinti: Kodėl reikalinga naudoti autentišką dainuojamąjį folklorą vaikų ugdyme? Koks yra autentiško dainuojamojo folkloro poreikis vaikų folkloro ansambliuose? Kokios autentiško dainuojamojo folkloro panaudojimo galimybės? Darbą sudaro du skyriai: 1-ajame naudojami teoriniai tyrimo metodai – nagrinėjama tyrimui aktuali mokslinė literatūra. 2-ajame skyriuje […]

Gyvųjų ir mirusiųjų komunikacija lietuvių dainuojamojoje tradicijoje: raudų tyrimas

,

Gyvųjų ir mirusiųjų santykiu per tradicinę meninę raišką susidomėjau studijuodama muzikinio folkloro specialybės bakalauro studijose, šių dviejų pasaulių komunikacija per tradicinę dainuojamąją tautosaką tapo mano bakalaurinio darbo tema. Viena šio darbo potemių, komunikacija per raudas, tapo straipsnio ašimi, kuris buvo publikuotas periodiniame mokslo žurnale ,,Lietuvos muzikologija” (t. 18, 2017, p. 178-192). Dalinuosi straipsniu ir linkiu […]

Autentiško folkloro atlikimo maniera ir šiuolaikinė atlikimo praktika

Mėgėjiškas ukrainiečių tyrėjos L. N. Kušlik straipsnio “Манера исполнения аутентичного фольклора и современная исполнительская практика”, skelbto leidinyje “Фольклор: проблемы сохранения, изучения и пропаганды. Тезисы Всесоюзной научно-практической конференции” В 2-х частях. Ч. 1. – Москва: 1988, vertimas. Originalų tekstą galima rasti čia. Norėčiau šį tekstą pristatyti kaip itin aktualų lietuvių folkloro atlikėjams. Prieš 30 metų L. N. […]

Etninės kultūros reikšmė vaikų ugdymui

MUZIKOS PEDAGOGIKOS STUDIJŲ, SKIRTŲ MOKYTOJO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI, TIRIAMASIS DARBAS Darbo vadovas  doc. dr. Giedrė Gabnytė Vilnius, 2016 ĮVADAS „Su dainomis siejasi gražiausieji dalykai žmogaus gyvenime, nes dainos, anot D. Saukos, – „šviesioji būties pusė.“ (žr. Liūgaitė-Černiauskienė, 2008, p. 12) Daina lydėjo kaimo žmogų nuo pat gimimo iki mirties: skambėjo prie kūdikio lopšio, piemenuko lūpose, […]

Ethnographic research of Lithuanian diaspora folk group “Saduto”

, ,

‘Expert’ role and family members’ influence on ‘insider’ and ‘outsider’ role Anthropology helps to understand ‘other sociocultural systems and to understand ourselves better.’ (Keappler, 1999:14) and ethnography as a tool of this discipline enables scholars to collect their data for purposes of scientific inquiry. My ethnographic research focuses on family social status and ‘expert’ perception […]

Centrinės Javos gamelano ansamblio muzika

Kviečiu iš arčiau susipažinti su gamelano muzika – mistiškais, karališkais, savitai organizuotais Centrinės Javos dvaro (kraton) garsais ir jų kontekstu. Skaitydami būtinai kartu ir klausykite šios muzikos, taip tikrai bus lengviau ją pajusti ir gal, bent iš dalies, suprasti.

Vakarinės pamaldos Pirėnuose: nuo terminologijos link estetinio dainos idealo rekonstravimo

,

Muzikinio folkloro studijų reikmėms atliktas mėgėjiškas vertimas.  Versta iš Jaume Ayats and Silvia Martinez „Vespers in the Pyrenees: From terminology to reconstructing the aesthetic ideal of the song“. European Voices II: Cultural Listening and Local Discourse in Multipart Singing Traditions in Europe, ed. Ardian Ahmedaja; Bohlau Verlag Wien,Koln, Weimar: 2009. Leidinys prieinamas internetu čia. Santrauka […]

Šiandieninis tradicinis muzikantas Lietuvos kaimo ir miestelio bendruomenėje

Lietuvoje nuo XX a. pabaigos iki šių dienų gana išsamiai tiriami įvairiais instrumentais grojantys vyresnės kartos liaudies muzikantai ir jų muzikavimo tradicinėje kultūroje aspektai: repertuaras, atlikimo stilius ir muzikavimo pokyčiai (Augėnaitė 1998; Auškalnis 1990; Baika 1989a, 1989b, 1994; Garsonas 2007; Karčemarskas 2007; Kirdienė 2000, 2004, 2005, 2009, 2015; Palubinskienė 1998, 2007; Vilys 1996; Vyčinas 1998; Žarskienė 2005, 2010, 2012, 2013, […]

Muzikuojantys namai: aukštaičių vepriškių Ratautų giminė

Straipsnyje pirmą kartą tiriamos nuo seno Ukmergės r., Ratautų k. gyvenančios (neseniai persikėlusios į gretimą Veprių mstl.) penkių kartų muzikantų Ratautų giminės XIX a. vidurio – XXI a. pradžios muzikavimo tradicijos ir repertuaras. Tyrimo tikslas – atskleisti šios giminės instrumentinio muzikavimo tradicijų, repertuaro ir paties tradicinio muzikanto sampratos perimamumą ir pokyčius šiuolaikinėje kultūroje. Taikomi aprašomasis, tipologinio lyginimo ir […]

Tradicinė lietuvių mokymosi griežti liaudies instrumentais metodika: pradžiamokslis

,

XX a. antroje pusėje etnomuzikologai atkreipė dėmesį į muzikavimo mokymosi būdų tyrinėjimo svarbą visiems kultūros ir jos muzikinio mąstymo tyrimams. Anot Marcijos Herndon, būdas, kuriuo perduodamos tradicijos, iš esmės yra susijęs su kultūros tikėjimų ir vertybių sistema. Mokymosi metodas, naudojamas toje kultūroje, mums suteikia svarbios informacijos ne tiek apie patį mokymosi procesą, kiek apie tos […]