Etninės kultūros reikšmė vaikų ugdymui

MUZIKOS PEDAGOGIKOS STUDIJŲ, SKIRTŲ MOKYTOJO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI, TIRIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas  doc. dr. Giedrė Gabnytė

Vilnius, 2016

ĮVADAS

„Su dainomis siejasi gražiausieji dalykai žmogaus gyvenime, nes dainos, anot D. Saukos, – „šviesioji būties pusė.“ (žr. Liūgaitė-Černiauskienė, 2008, p. 12) Daina lydėjo kaimo žmogų nuo pat gimimo iki mirties: skambėjo prie kūdikio lopšio, piemenuko lūpose, dirbant lauko darbus, vestuvių virsme ir išlydint mirusįjį. Mūsų tautos tradicinė kultūra šiais laikais patenka į kitas situacijas, jai daro įtaką kiti kontekstai, įgauna naują prasmę. Tačiau galėtų išlikti tokia pat aktuali ir artima, jeigu būtų tinkamai ir reikiamu momentu pateikiama, mokoma.

Tyrimo aktualumas, ištirtumas, problema. Aiškinant šio darbo objekto sąvoką, verta atkreipti dėmesį į Alberto B. Lordo, vieno iš tradicinės sakytinės kultūros kaip veiksmo (performanso) tyrinėtojų, mintis. Remdamasis didele lauko tyrimų patirtimi, rašydamas apie tradicinį folklorą jis teigia, kad „tradiciška visų pirma yra pati dainavimo ar sekimo praktika. Ne tiek svarbu, ką dainuotum, kiek svarbu, kad dainuotum.“ (žr. Šmitienė, 2010, p. 82) Antra pagal svarbą ypatybe A. B. Lordas laiko folkloro tradicijos perdavimą iš kartos į kartą. Tik vėliau mini perdavimo turinį, pačius kūrinius ir žodinės tradicijos poetiką. Leidžiantis į diskusiją, kyla mintis – ar iš tiesų svarbi tik pati muzikavimo praktika. Ar iš tiesų šių laikų vaikams populiarių naujų dainelių dainavimas ir tokių, kurios turi istoriją, kartais sunkiai besuprantamą tradicijos šifrą, mokymasis yra tiesiog smagus laiko praleidimas, neteikiant reikšmės turiniui. Tačiau citatos autorius iškelia ir tradicijos perdavimo svarbą. Taip ir šiame darbe bandoma atsakyti į aktualius natūralios tradicijos tąsos klausimus. Iki šiol tokie klausimai buvo tyrinėjami ne itin išsamiai. Tačiau yra keletas vertingų magistro darbų šia tema: „Moksleivių etninio ugdymo galimybės pradinėse klasėse“ (Adamkavičienė, 2009), „Etnomuzikos poveikis vaiko tautiniam identitetui“ (Tilvytienė, 2007), „Tradicija ir moderni visuomenė: folklorinis judėjimas Kauno mokyklose XXIa.“ (Stankutė, 2010). Taip pat E. Veličkos daktaro disertacija „Lietuvių etninė muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo sistemoje“ (2005 m.). Apie vaikų ir jaunimo socializaciją pasitelkiant tradicinę kultūrą rašė dr. R. J. Vasiliauskas habilitaciniame darbe „ Lietuvių liaudies pedagogika – jaunosios kartos socializacijos fenomenas (XIX a. antroji pusė – XX a. pradžia)“ (2002 m.). Taip pat yra edukologijos specialistų, kuriuos domina etninės kultūros tematika – tai A. Katinienė, I.Stonkuvienė, E. Balčytis, M. Baltrėnienė, V. Palubinskienė.

Tyrimo klausimai. 1) Kokią reikšmę, svarbą įgyja vaikų ugdymas tradiciniu folkloru mokyklos aplinkoje, kai etninės kultūros perdavimas iš kartos į kartą šeimose yra nebe toks stiprus ir dažnas?

2) Ar vaikams tradicinio dainavimo, liaudies žaidimų praktika formuoja ne tik smagaus muzikinio užimtumo terpę, bet ir susidomėjimą senelių papročiais, tradicijomis, vertybių ugdymą, grįžimą prie metų rato ciklo?

Temos naujumas. Darbas sujungia mokslinių darbų, liaudies pateikėjų, liaudies kultūros specialistų, folkloro mėgėjų ir etnokultūros svarbą švietimo sistemoje reglamentuojančių įstatymų apžvalgą. Toks įvairių nuomonių sugretinimas yra naujas ir leidžia nuosekliai apžvelgti susidariusį dabartinės situacijos kontekstą. Gilesnei temos analizei pasirinktas vaikų, lankančių etnografinį būrelį tėvų interviu focus grupės metodu. Išsamūs respondentų atsakymai leidžia pozityviai žvelgti į situaciją, ieškoti naujų priemonių ir atsakingų institucijų palaikymo.

Tyrimo objektas – etninės kultūros reikšmė vaikų ugdymui.

Tyrimo tikslas – ištirti, kokią įtaką daro etnografinio būrelio lankymas vaiko muzikos suvokimo, pasaulėžiūros, vertybių formavimuisi, socialiniams įgūdžiams.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Išsiaiškinti, kodėl stengiamasi kurti ir reglamentuoti etninės kultūros švietimo įstaigose       turinčią veikti strategiją, etnokultūros integraciją;
  2. identifikuoti ir panagrinėti veiksnius, lemiančius atskirtį tarp strategijų ir jų įgyvendinimo;
  3. remiantis senųjų pateikėjų samprata, požiūriu, atskleisti, ką apie tradicijomis ugdomą vaiko asmenybę mąstė senieji kaimo dainininkai;
  4. išsiaiškinti, ką apie vaikų ugdymą folkloru tiria, rašo šių dienų mokslininkai;
  5. atlikti etnografinį ansamblį lankančių moksleivių tėvų interviu focus grupės metodu, išsiaiškinti jų nuomones tradicijų perdavimo aktualumo, vaikų vertybių formavimosi klausimais.

Tyrimo metodai. Darbe taikomi teoriniai (aprašomasis, analizės, interpretavimo) ir empiriniai (focus grupės interviu) metodai.

Darbo struktūra. Pirmoje dalyje nagrinėjami etninės kultūros sklaidos mokykloje kontekstai ir pagrindiniai aspektai, įvairūs reglamentuojantys dokumentai ir mokslininkų darbai. Antroje dalyje nagrinėjamos ir lyginamos individualios interpretacijos remiantis apklaustų respondentų nuomonėmis. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas. Prieduose pateikiami atlikto interviu klausimai.  Read more

/by

Ethnographic research of Lithuanian diaspora folk group “Saduto”

, ,

Užgavėnių šventė

‘Expert’ role and family members’ influence on ‘insider’ and ‘outsider’ role

Anthropology helps to understand ‘other sociocultural systems and to understand ourselves better.’ (Keappler, 1999:14) and ethnography as a tool of this discipline enables scholars to collect their data for purposes of scientific inquiry. My ethnographic research focuses on family social status and ‘expert’ perception in the context of Lithuanian folk group “Saduto” community in London. The key study that forms the basis for the theoretical framework of this essay is Maria Koutsouba’s (1999) article “‘Outsider’ in an ‘Inside’ World, or Dance Ethnography at Home” where she analyses her ethnographic research through the ‘insider’ and ‘outsider’ positions. In this essay, I will argue that the ‘expert’ role – teaching activity, group leading and playing with instruments in “Saduto” – made an undeniable influence to the group members by reinforcing the ‘outsider’ role, while my family members’ attendance in the field strengthened the group’s perception of me as an ‘insider’. Read more

/by

Centrinės Javos gamelano ansamblio muzika

Kviečiu iš arčiau susipažinti su gamelano muzika – mistiškais, karališkais, savitai organizuotais Centrinės Javos dvaro (kraton) garsais ir jų kontekstu. Skaitydami būtinai kartu ir klausykite šios muzikos, taip tikrai bus lengviau ją pajusti ir gal, bent iš dalies, suprasti.

Read more

/by

Vakarinės pamaldos Pirėnuose: nuo terminologijos link estetinio dainos idealo rekonstravimo

,

Muzikinio folkloro studijų reikmėms atliktas mėgėjiškas vertimas. 
Versta iš Jaume Ayats and Silvia Martinez „Vespers in the Pyrenees: From terminology to reconstructing the aesthetic ideal of the song“. European Voices II: Cultural Listening and Local Discourse in Multipart Singing Traditions in Europe, ed. Ardian Ahmedaja; Bohlau Verlag Wien,Koln, Weimar: 2009. Leidinys prieinamas internetu čia.

Santrauka

Dabartiniai tyrinėjimai, atlikti Pirėnų Katalonijos areale nuo 2006 liepos iki 2007 rugpjūčio atskleidžia, jog tradicinis daugiabalsumas bažnyčiose yra paplitęs tik tarp vyrų. Šių religinių giesmių tekstų kalba – lotynų, o jos pačios daugiausiai atliekamos per vakarines pamaldas arba kai kurias Didžiosios savaitės dienas. Jos skirtos dviems ar trims balsams (išskirtiniais atvejais – keturiems) ir paremtos ypatinga logika bei kai kuriomis ypatybėmis, kurios jas jungia su daugiabalsiu religiniu dainavimu, būdingu Korsikai.

Vidinė terminologija duoda galimybę susipažinti su specifinėmis charakteristikomis, apibūdinančiomis atlikėjus („cantador“), jų socialinį statusą ir choro išsidėstymą („dalt del cor“). Terminologija parodo ypatybes, kurios yra siejamos su partijomis ir dainavimo stiliumi, ypač – garsumu, tembru, pagražinimais ir tempu. Be to, suteikia informacijos apie repertuaro bruožus ir dainavimo struktūrą („veu“ ar „cant“, „escapar-se“, „marxar per lʼalt“, „distingir-se“).

Susitelkiant ties daugiabalsiu dainavimu, atlikėjų požiūris kiek skiriasi nuo akademinės perspektyvos. Jie laiko, jog tik pagrindinė partija atlieka fundamentalų vaidmenį struktūroje. Kiti balsai laikomi potencialia pagalba, kuri gali būti panaudota arba ne, atsižvelgiant į repertuarą, socialinį kontekstą ar išraiškos tikslus.

 

Read more

/by