2018 m. balandžio 12-13 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia mokslo konferenciją
Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (XI)
BALTŲ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS TYRIMAI: TRADICIJA, TĘSTINUMAS, KAITA
Skiriama Norberto Vėliaus (1938-1996) aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms pažymėti
Aš laimingas, kad man buvo skirta priartėti prie mitologijos.
Gilindamiesi į mitologiją, mes gilinamės į savo dvasinį pasaulį.
Mitologija mūsų ištakos, pati pradžių pradžia; neišsenkanti versmė, gaivinanti tautinę savimonę.
Norbertas Vėlius
Nenumaldomai bėgant laikui šiemet minime dvi svarbias datas. Viena jų – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – išskirtinė visai tautai. Kita – profesoriaus, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, Valstybinės ir J. Basanavičiaus premijų laureato tautosakininko ir mitologo Norberto Vėliaus 80-osios gimimo metinės – ypatingai reikšminga visai mokslo ir kultūros bendruomenei. Simboliška, jog abi šias sukaktis – istorinę ir asmeninę – gyva pulsuojančia gija sujungia dėmesys ir įsipareigojimas lietuvių tautai, jos istorijai, kultūrai ir mokslui. Tai tautinio tapatumo pamatas, ant kurio kūrėsi Vasario 16-osios Lietuva, kuris sudarė prielaidas rastis antisisteminėms etnokultūrinio sąjūdžio formoms sovietiniais metais ir kuris tapo atspirties tašku Kovo 11-osios Lietuvai.
Norbertas Vėlius, gimęs dar tarpukario Lietuvoje, sovietmečiu buvo vienas iš Lietuvos kraštotyros draugijos steigėjų, kompleksinių ekspedicijų spiritus movens, pats per savo darbo metus surinkęs daugiau kaip 30 tūkstančių lietuvių tautosakos kūrinių, kurie saugomi jo pagrindine darboviete buvusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne. Atgimimo laikais Norbertas Vėlius tapo vienu iš Lietuvių etninės kultūros draugijos įkūrimo iniciatorių ir pirmuoju primininku, daug prisidėjo rengiant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, entuziastingai įsijungė į Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros veiklą. Įspūdinga Norberto Vėliaus publikuotų mokslinių ir šviečiamųjų straipsnių, monografijų, sudarytų tautosakos ir mitologijos šaltinių, kraštotyros rinktinių bibliografija, atskleidžianti tyrėjo interesų platumą.
Konferencijoje kviečiame konceptualiai panagrinėti istorinį kontekstą, organizacines jo formas ir įnašą atskirų asmenybių, kurios esmingai prisidėjo prie tautos praeities vertybėmis ir tautiniais idealais grįstų mūsų valstybingumo, moderniosios kultūros ir šiuolaikinio mokslo ištakų, raidos ir tolesnio sėkmingo vystymosi.
Konferencijoje taip pat kviečiame retrospektyviai pažvelgti į svarbiausius folkloristikos, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos ir kitų artimų sričių tyrimus ir atskleisti dabartinę jų būklę, temų tęstinumą ir naujas tyrimų tendencijas.
Be to, kviečiame nagrinėti temas, susijusias su Norberto Vėliaus moksline veikla ir pasidalinti prisiminimais apie bičiulį, bendradarbį, dėstytoją.
Pranešimų pagrindu parengti ir recenzentų teigiamai įvertinti straipsniai bus publikuoti periodiniame mokslo žurnale „Tautosakos darbai“.
Pranešimų temas ir tezes (200–300 žodžių) iki 2018 m. kovo 26 d. prašome siųsti:
Vitai Džekčioriūtei-Medeišienei <vita.dzekcioriute@gmail.com>