Šiandieninis tradicinis muzikantas Lietuvos kaimo ir miestelio bendruomenėje

Lietuvoje nuo XX a. pabaigos iki šių dienų gana išsamiai tiriami įvairiais instrumentais grojantys vyresnės kartos liaudies muzikantai ir jų muzikavimo tradicinėje kultūroje aspektai: repertuaras, atlikimo stilius ir muzikavimo pokyčiai (Augėnaitė 1998; Auškalnis 1990; Baika 1989a, 1989b, 1994; Garsonas 2007; Karčemarskas 2007; Kirdienė 2000, 2004, 2005, 2009, 2015; Palubinskienė 1998, 2007; Vilys 1996; Vyčinas 1998; Žarskienė 2005, 2010, 2012, 2013, 2015; Žičkienė 2015); muzikanto įvaizdis, vaidmuo ir vieta bendruomenėje (Apanavičius 1991, 1999; Baika 1989a, 1989b, 1994; Kirdienė 2000; Motuzas 1992; Žarskienė 2005a, 2005b). Tačiau jaunesnės kartos tradiciniai muzikantai ir jų muzikavimas šiuolaikinėje lietuvių kultūroje kol kas mažai analizuoti (Grašytė 2012a, 2012b).
Šiame straipsnyje bus nagrinėjami šių dienų jaunesnės kartos lietuvių tradicinio muzikanto, tęsiančio gyvenamosios vietos (kaimo, miestelio ar nedidelio miesto) instrumentinio ir vokalinio-instrumentinio muzikavimo tradicijas, bruožai. Skaitykite pdf versiją

/by

Muzikuojantys namai: aukštaičių vepriškių Ratautų giminė

Straipsnyje pirmą kartą tiriamos nuo seno Ukmergės r., Ratautų k. gyvenančios
(neseniai persikėlusios į gretimą Veprių mstl.) penkių kartų muzikantų
Ratautų giminės XIX a. vidurio – XXI a. pradžios muzikavimo tradicijos ir repertuaras. Tyrimo tikslas – atskleisti šios giminės instrumentinio muzikavimo tradicijų, repertuaro ir paties tradicinio muzikanto sampratos perimamumą ir pokyčius šiuolaikinėje kultūroje. Taikomi aprašomasis, tipologinio lyginimo ir kokybinių tyrimų metodai. Mėginta išsiaiškinti, kokie pagrindiniai muzikavimo aspektai svarbūs pačiam muzikantui, kokia yra jo suvokiama tradicinio muzikavimo samprata bei kaip ji paskutiniais dešimtmečiais kito. Skaitykite pdf versiją

/by

Tradicinė lietuvių mokymosi griežti liaudies instrumentais metodika: pradžiamokslis

,

XX a. antroje pusėje etnomuzikologai atkreipė dėmesį į muzikavimo mokymosi būdų tyrinėjimo svarbą visiems kultūros ir jos muzikinio mąstymo tyrimams. Anot Marcijos Herndon, būdas, kuriuo perduodamos tradicijos, iš esmės yra susijęs su kultūros tikėjimų ir vertybių sistema. Mokymosi metodas, naudojamas toje kultūroje, mums suteikia svarbios informacijos ne tiek apie patį mokymosi procesą, kiek apie tos kultūros muzikinį mąstymą. Panašiai svarstė ir Filipas Bohlmanas, teigdamas, jog žodinė tradicija, sąlygojanti muzikos kūrybiškumą ir stabilumą, yra bene esminė priemonė, naudojama perduodant kultūros vertybių sistemą, pasaulėžiūrą, muzikinį suvokimą iš kartos į kartą.
Tradicinė lietuvių metodika griežti iki šiol nebuvo nagrinėjama kaip atskiras tyrimų objektas. Vis tiktai turime darbų, kuriuose aptariami vieni ar kiti mokymosi muzikuoti instrumentais būdai. Pirmasis žinių apie liaudies muzikantų mokymosi griežti būdus pateikė Stasys Paliulis . Medžiagos randame ir kitų etnoinstrumentologų bei etnografų darbuose. Skaitykite pdf versiją

 

/by

Reflections on Regionalism: Orthodox Church Chanting in Lithuania

One of the main orthodox canons is that this Church is universal-catholic, so it has to unite and be open for all the orthodox believers, no matter the race, nationality, status, etc. There is a heresy (heresy is that it is not canonic) in the Orthodox Church, called filetism. It formed in 19th c. after the Greek-Bulgarian schizma, when a part of Bulgarian believers separated from the Orthodox Church because, they wanted to create a separate Bulgarian Orthodox Church, open only for Bulgarian believers.

On the other hand, Orthodox Church doesn’t intend to be global and create one and only Church worldwide, of one language or one tradition. The universality of the church is not a privilege of an only throne or a center, but it manifests in a variety of local traditions that unanimously point the same truth. It’s liberal when it comes to different country’s traditions and cultures, that is why there is such a phenomena like local orthodox liturgical culture and chanting tradition. Read more

/by

Apie folklorą: pažinti, nebijoti, įprasminti

Visi yra girdėję apie Italijos bel canto, Artimųjų Rytų instrumentinės muzikos įmantrumus ar matę šokant airių šokius. Tačiau ar kiekvienas yra susimąstęs – iš kur kilo toks įdomus, patrauklus, profesionalus menas? Atsakymas į šį klausimą tiktų apibūdinti beveik bet kokio reiškinio ištakas. Tai – liaudies menas. Nuolat tobulinamas, tačiau nepraradęs esminių bruožų jis pasiekė didžiąją sceną bei tapo konkurencinga meno forma.

Na, o dabar verta pamąstyti: ką žinome apie savo – lietuvių – liaudies meną? Matyt, būsime girdėję ne vieną dainų ir šokių ansamblį, gal net patys mokykloje dainavę, šokę, groję viename iš jų. Žinoma, o kaip gi dar be įspūdingųjų dainų švenčių, tarsi vėl suburiančių išsiblaškiusią tautą! Tačiau kuo šis visiems pažįstamas ir visų pripažįstamas menas skiriasi nuo klasikinio, vakarietiškojo meno formų: sava kalba? sava gaida? savu sukiniu? Ar liktų kas nors, jei visa tai išnyktų?

Taip. Liktų balsas, tembras, maniera, melizma… Visa, kas sukuria savitumą, kas įprastą benratautišką melodiją ar šokio žingsnelį paverčia įdomiais. Taip pat visa, ką paprastai ignoruoja liaudies menu besižavintys profesionalai ir mėgėjai. Read more

/by

Ankstyvasis muzikinis ugdymas folkloru

Praėjusių metų pavasarį, studijuodama muzikos pedagogiką LMTA, rašiau tiriamąjį darbą apie ankstyvąjį (1,5-3 m. vaikų) muzikinį ugdymą folkloru. Visus besidominčius kviečiu susipažinti su ankstyvojo muzikinio ugdymo problematika, ugdymo muzikiniu folkloru galimybėmis ir tyrimo, atlikto su vaikais, kuriems ilgą laiką vedžiau užsiėmimus, rezultatais. Pilną darbo versiją (su visomis darbo dalimis, priedais, diagramomis) galite parsisiųsti pdf failu.

Dabartiniai mokslo tyrimai atskleidžia vis daugiau žmogaus vystymosi ypatumų, parodančių, kad pirmieji gyvenimo metai turi didelės įtakos vaiko intelektinių, kūrybinių bei komunikacinių gebėjimų vystymuisi. Į naujas žinias apie vaiko galimybes reaguoja ir plačioji visuomenė, didelį dėmesį skirianti kūdikių ir vaikų ugdymui menu. Populiarėja įvairios mažiesiems skirtos mokyklėlės bei mokymai tėvams, besirūpinantiems mažųjų visuomenės narių būsima socializacija.

Read more

/by