Warning: Trying to access array offset on false in /home/patyremeis/domains/etnomuzikologija.lt/public_html/wp-content/themes/enfold/framework/php/function-set-avia-frontend.php on line 542
Kai dainos grįžta į savo namus
Yra vietų, kuriose praeitis niekada iki galo neišnyksta. Ji gyvena senose žmonių istorijose, prisiminimuose, dainų melodijose, šventiniuose papročiuose, namų skryniose saugomuose audiniuose ir net balso skambesyje. Kartais tereikia sustoti, įsiklausyti ir pakviesti visa tai sugrįžti. Būtent toks buvo 2025 metais įgyvendinto projekto „Iš saugyklų – į ganyklas“ kelias, vedęs į savitą, turtingą ir gyvų tradicijų kupiną Nedzingės kraštą.
„Iš saugyklų – į ganyklas“ – poetiškas pavadinimas, kuriame telpa visa projekto idėja. Saugyklos – tai archyvai, muziejai, senos skrynios ir spintos, žmonių atmintyje išlikę prisiminimai, užmarštin benukeliaujančios dainos, jaunystę menantys balsai, nuo darbų sugrubusios rankos. Ganyklos – tai šiandienos žmogaus ausys ir širdis, lietuviški laukai bei miškai, išsiilgę dainų ir gyvo ryšio su savo praeitimi.
Mūsų darbas – paganyti praeitį dabartyje, priminti kraštui jo skambesį ir atverti jį šių dienų žmogui.
Nedzingė – kraštas, turintis ką papasakoti
Nedzingės kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Tai vietovė, kurios istoriją formavo sudėtingos politinės aplinkybės, savitas gyvenimo būdas ir turtinga kultūrinė aplinka. XX amžiuje čia vyko ne viena folklorinė ekspedicija, palikusi vertingą tautosakos, muzikos ir etnografinės medžiagos palikimą. Krašte išliko daugybė papročių, dainų, pasakojimų, o iki pat XX amžiaus antrosios pusės dar natūraliai gyvavo bendruomenės kalendorinių švenčių tradicijos.
Tačiau archyvuose išsaugoti įrašai – dar ne visa tradicija. Už kiekvienos dainos slypi žmogus, jo gyvenimas, balsas, tarminė tartis, savita melodijos pajauta ir aplinkybės, kuriomis ta daina skambėdavo. Todėl projekto metu buvo svarbu ne tik prisiminti, kas užrašyta, bet ir iš naujo pažinti kraštą per jo žmones.
Ne tik rinkti, bet ir prisijaukinti
Įprastai folklorinės ekspedicijos vyksta lankant skirtingas vietoves, bendraujant su gyventojais, užrašant jų dainas, pasakojimus, muziką ir kitus tautosakos pavyzdžius. Tačiau šįkart pasirinktas kiek kitoks kelias. Užuot skubėjus surinkti kuo daugiau medžiagos, siekta užmegzti artimesnį ir ilgalaikį ryšį su Nedzingės žmonėmis.
Kraštą norėta pažinti ne vien iš senųjų įrašų ar archyvinių dokumentų, bet ir nuolat sugrįžtant, bendraujant, drauge muzikuojant. Klausantis žmonių prisiminimų, tikslinant istorijas, išgirstant vis naujų detalių ir pamažu perimant tai, ko neįmanoma išmokti vien iš natų ar garso įrašų.
Juk tradicija slypi ne tik tame, ką žmogus dainuoja, bet ir kaip jis tai daro. Kiekvienas kraštas turi savitą kalbėjimo ir dainavimo manierą, balso formavimą, ritmo ir melodijos pajautimą, savitus garsų išgavimo būdus. Svarbu ir dainos emocija, jos atlikimo aplinkybės, judesys, laikysena, improvizacija.
Todėl daugiau nei metus buvo gilinamas ryšys su Nedzingės muzikine ir choreografine tradicija, stengiantis ją ne tik išmokti, bet ir suprasti. Norėta pajusti, kaip skambėtų daina, jei būtume užaugę čia, tarp šių žmonių, jų kasdienybės ir papročių.
Praeitis, kuri turi ateitį
Projektas „Iš saugyklų – į ganyklas“ priminė paprastą, bet labai svarbų dalyką: kultūros paveldas gyvas tol, kol juo dalijamės. Kol dainuojame išgirstas dainas, kol prisimename senųjų švenčių papročius, kol klausomės vyresniųjų pasakojimų ir perduodame juos jaunesniems.
Galbūt didžiausia šio projekto vertė – ne surinktos ar iš naujo atrastos dainos, ne atkurtos tradicijos ir ne įvykę renginiai. Ji slypi žmonių susitikimuose, užmegztuose ryšiuose, iš naujo pažintuose balsuose ir akimirkose, kai seniai girdėta melodija vėl suskamba visai čia pat.
Norisi tikėti, kad po šios kelionės Nedzingės krašto dainos dar ilgai skambės ne tik archyvuose, bet ir žmonių namuose, susibūrimuose, šventėse. Kad senieji papročiai įkvėps naujus susitikimus, o krašto žmonės dar labiau pajus, kokį brangų turtą saugo jų atmintis.
Juk saugyklose praeitis gali būti išsaugota, tačiau tik išnešta į žmonių gyvenimą ji vėl tampa gyva.
Projektą organizuoja Asociacija „Etnoerdvės“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Projekto partneriai: Varėnos rajono Nedzingės kultūros centras, Nedzingės bendruomenė.

